Kaip nulipti nuo velnio dėžių arba nepastovios mintys apie viską.

Hou hou hou, Labas ir vėl. Vėl rašau. Vėl kažkur groja kažkokia man nežinoma daina, vėl nervinuosi be reikalo, vėl galvoju, ką čia nuveikus be tinginėjimo išsidrėbus prieš teliką. Nes pastarąją pusę dienos vien tai ir teveikiau. Rodė kažkokį visiškai neįdomų, banalų filmą. O aš, kaip sena bomžė, tingėjau keltis pasiimti valdymo pultą ir perjungti kanalą. Aišku, būtų daug daug naudingiau visai atsitraukti nuo tos dėžės ir išeiti į lauką. Apsitvarkyti kiemą, apžiūrėti darželius, surinkti visas vėjo nulaužtas ir išnešiotas šakeles, ar bent jau paleisti šunis pasiganyti. Cha. Kokia aš vis dėlto tinginė. Juk kaip visada, viską atidedu rytojui, arba porytojui, o dar geriau kitai savaitei :D. Bent jau gerai, kad dabar atsitraukiau nuo teliko ir prisėdau prie kitos velnio dėžės – mano senuko kompiuteriuko. Paskutinius mano nervus jis ir suės. Vos įsijungia. O ką jau kalbėti apie normalų veikimą… ech, reikia naujo. Bet pinigėlių gaila. Kaip čia rimtai išsireiškus? Taupau ateičiai, asmeniniam gyvenimui, studijų laikams – taip pasakytų tėvai ir senoliai. Ech, gal ir per greit galvoju apie tokius dalykus, o gal ir ne. Ateitis man - juoda skylė. Nežinoma orbita. Laikas, kuris, atrodo bus dar TAAAIP negreit. O pagalvojus, ar seniai aš atėjau į tą pirmąją klasę? Mažytė mergytė, įsikibusi į mamytės ranką, su milžinišku baltu kaspinu plaukuose, su gėle rankytėje, išsigandusiomis akim stebinti minią didelių ir mažų figūrų. Bet kokia laiminga buvau! Jokių rūpesčių, jokių pareigų, jokių vargų! Laiminga, kad pagaliau susipažinsiu su kitais vaikais, pagaliau galėsiu mokytis, pagaliau būsiu „didelė“. O dabar taip norėčiau grįžti į tas nerūpestingas, saulėtas vaikystės dieneles. Niekas to negrąžins. Ak, vėl taršku kaip sena babūnė. Viskas, reikia baigti rašyti, nulipti nuo kompiuterio ir padaryti bent vieną naudingą darbą visuomenei: pavedžioti savo du neklaužadas, drimbas, tokius pat tinginius kaip aš, bet kartu ir laaabai skirtingus šunis (o lauke taip šalta ir toks vėjas, kad geriausiu atveju neišbūsiu ten nei 15 min  ). Tai tiek, iškarto atsiprašau visų, kas tikėjosi prasmingos pamokos apie nulipimą nuo kompiuterio ar televizoriaus, nes aš ir pati nežinau kaip tai padaryti, kad ir kaip norėčiau žinoti… Iki susiskaitymo