Reklama dieviškajam šokoladui.

Dabar taip. Nežinau ką daryti. Arba sprogsiu arba suvalgysiu visas šokolado atsargas. Sprogti nesinori, tad šokoladas kažkaip, man neaiškiu būdu, labai jau greitai nyksta. Baltas, saldus, skanutėlis šokoladukas. Palaima. Štai jau viena plytelė beliko. Stop. Taupau. Nebevalgysiu. Reikia pasilikti kitam kritiniam atvejui. Nes, oj, patikėkit kaip padeda! Kai tik nebežinai ką daryti, kai nervai užpuola, kai norisi griaužti nagus ir nusigriaužt iki gyvnagių - padeda mėgstamiausio šokolado plytelė! O, žiūriu, šūkį reklamai sukūriau. Nežinau kaip jūs, bet mane ji paveiktų. Baltąjam šokoladui atsispirti negaliu. O ypač kai nervų kamuoliukas užpuola. Dėl ko? O gi nežinau! Atrodo niekam nenusikaltau, niekam nieko blogo šiandien nepadariau, nors, ištikro, tai nieko gero irgi. Bet vistiek į blogąją pusę krypsta širdis (ak, tie nervai). Pusė dienos norėjosi ant ko nors taip gerai užrėkti, bet niekas to neužsitarnavo, niekas neperžengė dar tos ribos… O dabar aš rami kaip katik pamaitintas kūdikėlis pieneliu, tik mano atveju – šokoladu.  Patarimas ir jums: kai tik nebesuvaldote susierzinimo ir pykčio, puikus vaistas – mėgstamas saldumynas ( beje, aš čia rimtai, juk jis sveikiau nei žalingi įpročiai ir patogiau nei rėkauti ant kiekvieno, daužyti sienas, mėtyti daiktus, plėšyti popierius ir kita). Šiandien kolkas tiek. Nepersivalgykit, neišleiskit visų santaupų saldumynams, o, svarbiausia, turėkit saiko. Čius 

P.S. labai labai labai nuoširdžiai užjaučiu žmones, kurie šiuo metu lieknėja, yra alergiški, ar dėl kitų priežasčių negali valgyti šokolado.

P.P.S Dėl reklamos. Įrašas neužpatentuotas.

P.P.P.S. iškarto dėkui skaitantiems.